Natūralus gimdymas - kodėl?

Keista, kad per tiek metų ieškojimų, diskusijų, skaitymo apie gimdymą šiam dalykui neskyriau ne vieno posto :). Pasitaisau :)

Sąvoką - "natūralus gimdymas" išgirdau dar 2004 metais kai gimdžiau antrąją dukrą. Akušerė prisistačius pasiteiravo, ar gimdysiu natūraliai ar norėsiu nuskausminti. Pasakiau, kad man nesvarbu :). Nes kam kankintis ir įsidirbinėti dėl tiesiog madingo "natūralumo" jeigu yra priemonių gimdymą palengvinti. Mano tas gimdymas yra detaliai aprašytas ten:
http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=738797&hl=
Nors žinoma gal liūdnoka nata baigiau, visai ne perdaviau to džiaugsmo, kad pagaliau turim mergytę. Jis irgi buvo, bet tada rašiau tik apie gimdymo patirtį, būtent tą aspektą, dėl to ir nepaminėjau :).

To, antro gimdymo metų akušerė vis primesdavo, kad reikėjo pasidomėti, lankyti gimdymo kursus, gimdyti natūraliai, kad čia ne skausmas, čia sąremis :))) mes su vyru iki šiol taip juokaujam jei kam kas nors suskaudo :). Kažkaip jaučiau, kad ji pati nesupranta, kas yra natūralus gimdymas, kad moteris tiesiog taip pat po kokių paviršutiniškų kursų :). Tiesa sakant per sąremius ji labiausiai mane blaškė ir trikdė.

Trečias gimdymas buvo JAV. Aš norėjau pabandyti kažką naujo, neįprasto. Ligoninėje užsisakiau gimdymą vandeny :). Čia buvo mano klaida. Atsimenu gimdymo pradžią. Jau skaudėjo visą dieną ir pusę nakties kai gavom ligoninės sutikimą važiuoti. Visai fainas, pakenčiamas buvo tas skausmas. Jį pravaikščiodavau, prastovėdavau, ... ligoninės gimdykla pasitiko jaukia palata, ramia naktinio šviestuvo šviesa, kambaryje buvo nuosava vonia ir dušas bei supamoji kėdė. Kai po vonios pavargau nuo vandens, išlipau ir sėdėjau supamoj kėdėje, šiltai apsiklojus. Sąremiai buvo stiprūs bet net malonus kažkokie, buvau atsipalaidavusi, atsidarymas virš penkių cm. Jaučiausi puikiai... Bet akušerės norėjo daugiau veiklos... Jos juk paskaitė kortelėje, kad norėjau gimdyti vandeny ir JAU PRIPILDĖ vonią kitame kambaryje.... Po penkių minučių buvau ant kedės, man nuleido vandenys, po dešimties - palatoje su vonia. Vandeny. Nejauku, nepatogu. Sąremio metu norisi iššokti iš vandens. Išlipu. Akušerės liepia stotis keturiom ant lovos, lyg tai turi paskatinti atidarymą. Man nejauku. Aš drebu. Pasiūlo vaistų.. gimdymas stringa nežinau kiek - 3-4 valandos prarandu savivaldą, savęs suvokimą, užsimerkus atrodo, kad mane muša per šonus. Atsidarymas nebevyksta, užstrigęs ties 8cm... Pagaliau mane nuima nuo tos lovos ir veda į kitą palatą skatinamųjų. Apranga, pasivaikščiojimas, jau pažįstamos sienos. Daro savo. Skatinimo nebereikia. Stumiam. Gimsta sūnus. Po gimdymo akušerės padejėja ateina atsiprašyti. Pripažįsta kad jos paskubėjo... Aš dar nesuprantu ko..

Po gimdymo skaičiau viską ir daug. Negalėjau suprasti - ir antras ir pirmas gimdymai buvo panašus - buvo laikas kai gimdymas buvo ok, pakenčiamas, net beveik malonus savaip, tačiau pirmą kartą viskas pasikeitė kai atsiradau anksčioje gimdykloje, su nuolat mane blaškančia akušere. Trečias tapo košmaru kai akušerės nutempė mane į tą kitą, šviesesnę kambarį su ta nepatogia vonia ir po to pasiūlė atsiklaupti man nepatogia poza.


Tik tada man į rankas pakliuvo šis straipsnis: http://www.omama.ru/docs/tpl/doc.asp?id=243&tid=642. Tiesą sakant, aš trijų vaikų mama galvojau, kad viską jau žinau bent apie gimdymą :). Klidau. Štai taip. Viskas atsistojo į savo vietas. Kaip dėlionė. Kol buvau pati sau, turėjau ramybę, laisvę judėti kaip norisi, geriausiai jaučiausi prie naktinio šviestuvo šviesos, atsipalaidavus.. - viskas vyko gerai. Kai tik ateidavo žmones, pradėdavo mane blaškyti, tąsyti, mokyti, siūlyti įvairias nepatogias pozas, drausti sėdėti, guldyti ant nugaros su raminančiųjų doze, etc... gimdymas tapdavo košmaru. Taip kartojosi du kartus, panaši buvo ir gyd Odent'o patirtis.

M. Odent tiki, kad moteris pati žino kaip gimdyt. Ji, palikta ramioje, privačioje aplinkoje pati jaučia kaip sumažinti sąrėmių skausmą, pati surandą geriausią padėti saremius tverti bei stumti. Jeigu ją neblaškyti, gimdymo metu įvyksta kūdikio išstumimo refleksas ir paskutiniai sąrėmiai vyksta stipriai, nekontroliojamai, kad kūdikis užgimsta greitai ir be didelės pagalbos iš šalies. Toks gimdymas mažiausiai traumoja ir mamą ir kūdikį. Tokiu atvėjų įvyksta daug mažiau komplikacijų, reikalaujančių medicininių intervencijų, vakuumo, pilvo spaudimo.

Beskaitant apie tai, supratau kad pastojau. Ketvirtas gimdymas buvo būtent toks:
 http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=326166
Paisrupinau savo komfortu - net pižamą savo atsitempiau į gimdyklą :). Gavau erdvią gimdyklą ir laisvę joję. Gavau leidimą gimdyti kur ir kaip norių. Gydytojos palaikymą. Jos tik stebės. Gimdymas buvo visai kitoks. Taip pat skausmingas, bet labaai didelis skausmas vyko tik gal pusvalandį. Pirmą karta nesiuvo. Iš karto galėjau stovėti, eiti, lipti laiptais, eiti į tualetą. Jaučiausi kaip negimdžiusi tik labai pavargusi. Jaučiausi kitaip, stipri, atrodo galiu nuversti kalnus, kai pailsėsiu :)


Taip natūralus gimdymas man tapo daug daugiau negu šiaip madingas gimdymas be vaistų.

M. Odent'o knyga lietuviškai:
 http://issuu.com/dainakarlonaite/docs/miselis_odenas_-_gimdymo_atgimimas